- susidėjėlis
- susidė́jėlis, -ė smob. (1) NdŽ 1. Plv, Prn, KlvrŽ, Brs, Plng kas gyvena susidėjęs su kuo, be santuokos: Susidėjėlis ar susidėjėlė su žemesnės kastos asmeniu ar kitatikiu išmetami iš kastos Šlč. 2. NdŽ kas su kuo įsitraukę į kokią bendrą veiklą.
Dictionary of the Lithuanian Language.